Tėkmės studija

“KETINIMO KELIAUNINKO UŽRAŠAI”  atsiranda iš noro užfiksuoti mane pilnai įtraukusio gyvenimo projekto magiją. Šis knygos bandymas reikalingas man pačiai kaip suvoktas poreikis,   ketinimas pasidalinti svarbiais galimybių atradimais su man artimiausiais bei visais susidomėjusiais. Tai noras skleisti žinią apie Mokytoją, mokyklą, kalbėti apie  naujus suvokimus, naujus požiūrių kampus, savęs pažinimą ir keitimą. Apie sąmoningumo formavimą ir galimybę kurti. Užrašuose nereikia ieškoti objektyvumo. Tai mano dalykų versija. Mano besikeičiančio pasaulio vaizdo fragmentai. Viskas, kas vyko ir vyksta yra taip magiška ir kartu taip realu.  

Prie jūros, smėlyje, regiu vėjo gūsių blaškomą žuvėdros plunksną — su noru pakilti aukštyn.
Tiek metų praleista ore — tarnavo paukščio sparne. Su lūkesčiu, kad vėl skraidytų, regėtų jūrą iš aukštai…
Kažkada su žuvėdra sklandė dangaus erdvėje, nužvelgdavo jūros platybę, pasisūpuodavo vandens bangose.
Dabar, tik vėjo gūsio pakylėta, vėl nusileidžia į smėlį — svajonėse užsimiršti.

Šiandien mama man perskaitė savo prieš kelias dienas rašytą eilėraštį. 

Kas mes esame, paukštis ar plunksna, o gal nematomas taškas visatos konstrukcijoje. Taškas, kuriam suteiktos patirties galimybės. 

Lūkesčiai ir prisirišimai-štai, su kuo reikia padirbėti. Neturint lūkesčių svorio galbūt galėsime prasmukti atsidarius visatos galimybių tarpeliui. 

Sekantį rytą vaikštinėdama prie upės pamačiau vaikščiojant žuvėdrą. Įdomią tokią, gražią. Po akimirkos ji nuskrido ir tada žolėje pamačiau plunksną. Geras ženklas, pamaniau.